Kabutės

1. Kabutėmis skiriama tiesioginė kalba, kai ji po autoriaus žodžių rašoma toje pačioje eilutėje.

Katrutė vėl prašneko: ,,Matai, Petriuk, jau motulė nebedejuoja“.

Visus
vyrus sustatė valsčiaus patalpos kairėje ir sakė: ,,Kas už Pečiūrą,
pasilikite vietoje, o kas prieš jį, pereikite dešinėn pusėn“.

Į ją pažiūrėję, žmonės sakydavo: ,,Kokia graži ir maloni mergytė“.

2. Kabutėmis skiriamos garsiai nepasakytos veikėjo mintys ar samprotavimai.

Kad bent kada pasibartų: ,,Ar tu vyras, ar tu velnias, kam taip geri?“

,,Negerai, negerai“, – sakė jis sau, eidamas į jūrą.

„Tik kas ji tokia galėtų būti? – klausė save. – Gal kokia viešnia pas ką nors atvažiavusi?“

3. Kabutėmis išskiriamos citatos, cituojami užrašai, kieno nors žodžiai, garsų pamėgdžiojimai.

Pirmoji lietuviška knyga prasideda žodžiais: ,,Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit...“

Pagaliau atsirado jaunikaitis, kuris susirinkusiai miniai perskaitė: ,,Žmonių laimė“.

O ruoša, anot Kaikarienės, ,,tirpdavo jos rankose“.

Nerašytajai tautos istorijai duoda šviesos vadinamoji ,,žemės kalba“.

Kregždžių balsai ,,vyt vyt vyt“ labai įgrysta vanagui.

4.
Kabutėmis išskiriami tikriniai simboliniai įstaigų, organizacijų,
knygų, laikraščių, meno kūrinių pavadinimai, mechanizmų ir gaminių
markės.

Rungtynes laimėjo Kauno ,,Žalgiris“.

Konferencija rengiama ,,Draugystės“ viešbučio salėje.

Niekas nė žodeliu neatsiliepia dėl mano iškeltų įvairių kalbos dalykų ,,Švietimo darbe“.

,,Lituanica“ tad ir yra skrendančios Lietuvos įvaizdis ir simbolis.

Loterijoje galima laimėti televizorių ,,Tauras“, šaldytuvą ,,Snaigė“ ar kitą vertingą daiktą.

Pastaba. Ne simbolinę, o tiesioginę reikšmę turintys pavadinimai rašomi be kabučių.

,,Žinijos“
draugija, bet Kraštotyros draugija, ,,Tauro“ bankas, bet Taupomasis
bankas, ,,Lėlės“ teatras, bet Jaunimo teatras, tačiau maisto produktai,
kuriuos sudaro sąlyginės reikšmės apibūdinamieji žodžiai, gali būti
laikomi simboliniais ir rašytini didžiąja raide su kabutėmis. Pvz.:
saldainiai ,,Paukščių pienas“, „Palangos“ duona, „Močiutės“ sviestas,
„Mūsų“ kefyras, šokoladas „Trys muškietininkai“, „Kaimiškas“ rūgpienis.

Gaminių
pavadinimai, ypač reklamoje, etiketėse ir pan., gali būti išskiriami ne
kabutėmis, o kitu šriftu, pvz.: Palangos duona, M ū s ų kefyras, sūris
GERMANTAS ir pan.

5. Su kabutėmis gali būti rašomi
netiesiogine ironiška reikšme pavartoti žodžiai arba žodžiai, nuo kurių
autorius nori atsiriboti, pateikti kaip svetimus.

Tie dideli puikūs miškai buvo ,,mūsų“ pono...

Papasakok, seneli, kaip ponas tave ,,paglostė“.

Narvilų ,,pasidžiaugimai“ betgi atsikartodavo, įnamių ,,ekskursijos“ taip pat.

Iš tų lūšnų ir lūšnelių buvo ,,sukurtas“ ištisas ,,architektūrinis ansamblis“.